Visuomet maniau kad myliu nakti , bet siandien susivokiau kad visuomet arciau sirdies buvo ankstyvas rytas, tas tylus ramus rytas , prisiminiau rytus balkone su karsta arbata , draugais ir ilgom diskusiom apie gyvenima...
Sedziu balkone, cigarete ruksta, arbata austa , kaip ir pirmadienio rytas , rytas kuris vienems atnes dziugesio laseli, kitiems jis bus senai lauktas arba nauja gyvenimo pradzia , o tretiems tesiog eilinis rytas toks kaip man , nieko neisiskiriantis is kitu ,vienodas, toks pat kaip vakar ar rytoj .. visi jie tokie patys... bet as kitoks .. viena ryta as pabundu visagalis , galintis iveikti visas kliutis , sunkumus ir pasiekti savo ir tuo paciu pilnas troskimu ir svajoniu o kita ryta as jau bejegis siam suknistam gyvenime ... o siandien ? o koks as siandien ? turbut siandien tesiog as , tikrasis as , tas kuris viska zino kaip yra ir kaip bus , bet save toliau apgaudineja kad to niekada nebus , tiki svajonem, tiki savim , trapus bet tuo paciu nenugalimas... nors... gal ir klystu jis siandien ypac pazeidziamas....bet nepaisant to jis kaip visuomet sugebes pats atsistoti ant koju ... hmmm... man ryt sunki diena laukia o as negaliu uzmygt , aplink mane tiek daug minciu ir apgalvojimu , ir didziausias klausymas ''ka darysi ?'' niekada taip jam ir neradau atsakymo ... niekad... shit... paziurejau i veidrodi ... is kur sitas depresiskas , liudnas zmogus ? akyse dar imanoma iziureti svajones, bet ir jos po truputi skesta ... net pats nezinau kur pameciau ta zmogu kuris dziaugesi smulkmenom , dziaugesi gyvenimu, ir jautesi turedamas savo rankose viska ..o dabar... o dabar jis tuscias ... kaip ir jus visi .... jus lyg duobetas senas kelias , pramindytas tukstanciu kartu , uzsilopot duobes ir apsimetat lyg butumet nauji ...
Skaudu pasidaro kai jau supranti kad uzaugai, kad ta didziausia svajone niekada neuzaugti neisipilde, kad ir tas begalinis dziaugsmas pasauliu isbleso ... Gaila, kad niekada neatradau zmogaus kuris butu sugebejes mane ismokinti gyventi , kuris ikrestu man pasitikejimo savimi, ir kad palaikytu kompanija visose isukiuose ir butu tas zmogus kuris zinociau kad niekada neiseis.. O dabar tik sedziu su bokalu arbatos , klausau Mishka- Above The Bones ir mastau koks kadais buvau laimingas.. As toks pilnas ideju, bet kaip visuomet pasiliksiu jas sau ... Galvodamas o ka kiti pagalvos, ka pasakys ... Niekada nesugebejau sito meslo nugalet... shittt...
