Nesamone

Pirma karta pasijutau visiskai tuscias... Toks tuscias , kad atrodo visi kiaurai mane praeina... Nesvarbu kur stoveciau, pazystamu rate , troleibusia, vidury miesto... As tuscias... Pirma karta niekas.. visiskas niekas... Kodel? nezinau... Niekada net nebuciau pagalvojes, kad kadanors apie tai galvosiu ... Juk visada megaudavausi gyvenimu, akimirkom, prisiminimais , net ir suklupimais , nes zinodavau, kad po visko visvien isaus ta diena kai akys blizges nuo dziaugsmo .. Ir visiem tai vis kartodavau, kad sustok akimirka nebeliudek, nes patikek manim ateis greit diena kai tu busi pats laimingiausias zmogus pasaulyje, nesvarbu , kad tai truks trumpai, bet ta laime isliks viduje dar ilgai... O siandien... viskas kitaip... Tu sedi ir nejauti nyc nieko, tustybe... Ir abejoji net ateinancia laime.. Tuscia. Pradedu bijoti pats saves.

Jie neilgam

Draugai... Visi sakom kad jie amzini , jie tie tikrieji kurie visuomet bus salia... Bega laikas, nenoredamas supranti, kad jie neamzini, iseis is tavo gyvenimo palikdami giliius pedsakus tavo prisiminimuose, gyvenime.. Ir tu tai supranti , kai sustoji nakti kelyje tarp savo namu ir draugu, lietuj lijant , begryztant is draugu del kuriu sokai nakti is lovos ir skubejai jiems padet ... o kai viska sutvarkei gryzdamas namo pagalvoji , ar jie taip pat elgtusi tokioj situacijoje tik jai as buciau tame mesle iklimpes... suabejoji.. labai tuo suabejoji.. ir supranti , kad jie numotu i tai ranka ir po keliu dienu paklaustu , tai kaip gi tu laikais?   o tu nutyletum ir vel kartotum kad tau viskas gerai.. kaip ir kiekviena diena.... nes juk tu tas optimistiskas zmogus kuris visuomet sypsosi ir niekada neturi problemu , tik tau visuomet gerai ir puikiai jautiesi ir tavo gyvenime tesiog viskas  tobula ... ar taip kadanors  isvis buna? hm.. taip tau buna...