Darbas...

O as kartais saves nesuprantu, del daugybes priezasciu ... O siandien vel sau priestarauju.. Kol neturejau darbo ir gyvenimas buvo daug paprastesnis sedint ant tevu peciu, visiem ir visada aiskinau, kad sveikata uz viska svarbesne, meskit darbus, meskit viska ir priziurekit butent save ! O dabar viskas kitaip, man visi tai aiskina kiekviena diena, kad sveikata svarbiausias dalykas, bet as nebegirdziu... Matai kitus zmones kuriems butent reik dabar pagalbos ir nesvarbu su kokia temperatura eini jiems padeti , nesvarbu kiek paaukoji del kito , kad tik kitam butu geriau... Nesvarbu, kad jis tau niekada taip pat neisties pagalbos rankos, bet tu jam sia akimirka  negali atsukti nugaros... Bet gal istiesu viskas atsisuks tik i gera... Tikiu gi as ta karma :) 

shit shit shit i'am say shit

Žinot kas šūūūūdiniausia, tai kai tau ištiesu labai blogai o tu stovi ir nera aplink nei vieno žmogaus kuriam tai galetum pasakyti išrekti kaip tau sušiktai blogai ... nes juk niekam tai neidomu, kaip nori taip gyvenk ...  O  aš jau pradedu suprasti, kad nebeesu toks stiprus kaip kadaise maniau ....... Vienas nebesugebu visko iveikti... per sunku.. isties... knisa... 

apsizvalgyk

Buvau siandien islindes pasikulturint ir jau einant link namu susimasciau apie tai ka siandien pastebejau, pamaciau ar supratau ... Gatvese daugybe zmoniu , dauguma is ju kazkur skuba, lekia stumdosi , o kiti pasipiktine svaido nepasitenkinimo zvilgsnius , bet ar jie pastebi zmogaus veida , akis kurios pilnos nuovargio, nusivilimo , liudesio .. Zmones vis sugeba teisti kitus nezinodami apie zmogu nieko ir tuo paciu pamirsdami save ir savo klaidas bei nuklydimus... Autobuse stebejau moteriske sedincia priesais mane , ji ilga laika sedejo nuleidus galva ir kazka svarste... po kurio laiko ji pazvelge pro langa su labai ilgesingu zvilgsniu , negaliu teigti ar is tiesu ji ilgisi kazko ar laukia , bet mano akimis jai kazko labai truksta , nes atrode kad akys pilnos prisiminimu , bet tuo paciu jos buvo labai liudnos ... 

I never forget you...

Sunku myleti zmogu, kuriam taip ir niekad nepasakei kad ji myli , tik jau per velai supranti,kad jau per velu tai pasakyti jam , kai jis tapo laimingas ir be taves... Tu vis galvoji apie ji kiekviena diena nuosirdziai dziaugiesi, kad jis laimingas, bet tuo paciu tau jo begalo truksta... Zinai, kad ja praradai bet vis viliesi ir lauki jos.. o gal... o gal isaus ta diena... gal... bet to nebus... bet o gal... hm... Sutikau karta gyvenima ta zmogu kuris buvo pats reikalingiausias emiau ir paleidau vejais...  Tik ji mokejo pakelti nuotaika pacia sunkiausia akimirka, arba tesiog zinojo kada drauge juoktis o kada verkt... Tik salia jos norejai, kad laikas amziams sustotu...  

Nesamone

Pirma karta pasijutau visiskai tuscias... Toks tuscias , kad atrodo visi kiaurai mane praeina... Nesvarbu kur stoveciau, pazystamu rate , troleibusia, vidury miesto... As tuscias... Pirma karta niekas.. visiskas niekas... Kodel? nezinau... Niekada net nebuciau pagalvojes, kad kadanors apie tai galvosiu ... Juk visada megaudavausi gyvenimu, akimirkom, prisiminimais , net ir suklupimais , nes zinodavau, kad po visko visvien isaus ta diena kai akys blizges nuo dziaugsmo .. Ir visiem tai vis kartodavau, kad sustok akimirka nebeliudek, nes patikek manim ateis greit diena kai tu busi pats laimingiausias zmogus pasaulyje, nesvarbu , kad tai truks trumpai, bet ta laime isliks viduje dar ilgai... O siandien... viskas kitaip... Tu sedi ir nejauti nyc nieko, tustybe... Ir abejoji net ateinancia laime.. Tuscia. Pradedu bijoti pats saves.

Jie neilgam

Draugai... Visi sakom kad jie amzini , jie tie tikrieji kurie visuomet bus salia... Bega laikas, nenoredamas supranti, kad jie neamzini, iseis is tavo gyvenimo palikdami giliius pedsakus tavo prisiminimuose, gyvenime.. Ir tu tai supranti , kai sustoji nakti kelyje tarp savo namu ir draugu, lietuj lijant , begryztant is draugu del kuriu sokai nakti is lovos ir skubejai jiems padet ... o kai viska sutvarkei gryzdamas namo pagalvoji , ar jie taip pat elgtusi tokioj situacijoje tik jai as buciau tame mesle iklimpes... suabejoji.. labai tuo suabejoji.. ir supranti , kad jie numotu i tai ranka ir po keliu dienu paklaustu , tai kaip gi tu laikais?   o tu nutyletum ir vel kartotum kad tau viskas gerai.. kaip ir kiekviena diena.... nes juk tu tas optimistiskas zmogus kuris visuomet sypsosi ir niekada neturi problemu , tik tau visuomet gerai ir puikiai jautiesi ir tavo gyvenime tesiog viskas  tobula ... ar taip kadanors  isvis buna? hm.. taip tau buna... 

Liudna

Liudna .. kai supranti kad likai vienas.. sustoji akimirka bruzdancioje pazystamuju rate ir suvoki kad viskas cia netikra ... praverti akimirksniu prisiminimus kurie iki siol islike brangus ... ir matai save viena , viena stovinti ir neturinti tai kas kazkada buvo brangu.. jie isejo .. kaip visi iseina... tu dabar stovi ir matai zmones , zmones kuriu nepazysti , zmones kurie nepazysta taves , ir tuos kuriems nieko negali pasakyti kas tau neduoda ramybes .. nes jie to nesupras arba jiems tesiog i tai nusispjaut... tad lieki stoveti vienas ir tyleti kaip visada tylejai... liudna... nes laikas negryzta...