Jie neilgam

Draugai... Visi sakom kad jie amzini , jie tie tikrieji kurie visuomet bus salia... Bega laikas, nenoredamas supranti, kad jie neamzini, iseis is tavo gyvenimo palikdami giliius pedsakus tavo prisiminimuose, gyvenime.. Ir tu tai supranti , kai sustoji nakti kelyje tarp savo namu ir draugu, lietuj lijant , begryztant is draugu del kuriu sokai nakti is lovos ir skubejai jiems padet ... o kai viska sutvarkei gryzdamas namo pagalvoji , ar jie taip pat elgtusi tokioj situacijoje tik jai as buciau tame mesle iklimpes... suabejoji.. labai tuo suabejoji.. ir supranti , kad jie numotu i tai ranka ir po keliu dienu paklaustu , tai kaip gi tu laikais?   o tu nutyletum ir vel kartotum kad tau viskas gerai.. kaip ir kiekviena diena.... nes juk tu tas optimistiskas zmogus kuris visuomet sypsosi ir niekada neturi problemu , tik tau visuomet gerai ir puikiai jautiesi ir tavo gyvenime tesiog viskas  tobula ... ar taip kadanors  isvis buna? hm.. taip tau buna...