Neisiu miegoti

Naktis. Šviesi naktis. O gal tai rytas?! Ankstyvas rytas. Gal tai ramus, katik prasidėjęs rytas. Ramus, miegantis, tylus. Rytas. Numiręs rytas. Nei paukščių, nei gaidžių, nei mašinų, nei žmonių. Ankstyva. Tylu. Ramu. nei šnabždesio, nei čiulbėjimo. Tik garsus tečio knarkimas ir sienos... garsus ir dustantis. Žemas, kaip širdies plakimas. Tik mano popieriaus ir tušinuko šnarėjimas. Tik mano mintys galvoje. Jų daug. Jų begales. Visos tokios skirtingai panašios... Visos mano, mano neišsakytos, nes to padaryti nemoku. Moku jas tiktai išreikšti ant lapo, balto paprasto juodraščio.Vis dėl to nemoku. Ak, tos dvejones... Mano mintys... Mano kūrybinės, trumpalaikes minčių antplūdis. Jis trumpalaikis. greitai iš čia išeis. Vis dėl to kokia tyli tyla...Kokia garsus tyloj pasidaro naktinio drugio sparneliu plazdenimai. Jie tokie garsus... Tyloje geriausiai gali girdėti savo mintis. Gali išgirsti širdies balsą ar jausmus. Gaila, kad tyla neamžina. Ji tuojau pranyks, nusinešdama mano kūrybinius norus. Austa, austa triukšmingas rytas. 04:10 (2010 Vasara)