tai kas nesugryzta...

O si karta tikrai pasidalinsiu prisiminimais nenuklysdamas i lankas. Pradesiu turbut nuo to kad visad eidamas senais takeliais , gatvemis kurias kažkada mindžiau , pradedu ilgėtis ne tik tu nuotykiu bei visos vaikystes, bet ir pačio saves, kuo tada buvau .. Atrodo tada niekas nerupejo , tik draugai ...  Megdavom uzlipti ant penkiaaukscio namo stogo ir jaustis didziausiais pasaulyje , tada net neturėjom aukscio baimes , dziaugiames kiekviena diena, kiekviena akimirka kuria turėjom, nebuvo svarbu vakar diena ar rytdiena, turėjom sia akimirka mes ja valdem ir mokedavom išnaudoti , turėjom berybe vaizduote su kuria mes budavom nenugalimi .. Budavom nuosirdus ir nemokedavom apgaudinėti, meluoti, skaudinti , nezinojom kas yra meile ir jos mum netruko ir visai nereikejo .. Mes buvom patys laimingiausi pasaulyje nieko neturėdami ir tuo paciu turėdami viska .. mes  buvom turtingiausi pasaulyje vaikai nes turejom tikru draugu.. va kas yra didžiausias turtas - draugai! Šiais laikais per daug sunku tapti  turtingam .. Kaip yra pasakes egziuperi '' kad mes viska iprate nusipirkti Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi.'' turbut tuo ir baigsiu ... Niekada nebekit nuo vaikystes... Nes vienintelis tobulas dalykas gyvenime .